- skilbčioti
- skìlbčioti, -ioja, -iojo tr. DŽ, NdŽ, Šv, Grg, Plt, Rt skelbti po truputį, skleisti kokias naujienas, skelbauti, skelbčioti: Pradėjo skìlbčioti, kad būs karas Lk. Jau žmonės pradėjo skilbčioti jį dingus I.Simon. Pradėjo skìlbčioti, ka palaidotas Vn. Teskilbčioja žmoneliai, būk aš sena baidyklė esanti Vd. Skilbčiojama, kad jie ir grovienės sūnų … nužudę LC1886,37. | refl. DŽ: Rado niekniekį ir skìlbčiojas Užv. Skìlbčiojas, kad ištraukęs par loteriją, bet tiesos nežinom Gršl.
Dictionary of the Lithuanian Language.